Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Kvietimai

"Athena: filosofijos studijos" nr. 17, 2022 (sudarytojai Audronė Žukauskaitė ir Denis Petrina)

Teminis numeris "Biopolitikos transformacijos krizės akivaizdoje"

Biopolitikos samprata, suformuluota ir įtvirtinta M. Foucault ir G. Agambeno tekstuose, yra organizuojama apilnk suvereno figūrą ir jo galią pajungti individualų kūną arba populiaciją savo kontrolei. Tačiau naujai iškylančios sveikatos, migracijos ir klimato krizės verčia modifikuoti biopolitikos sampratą: biopolitika suprantama ne kaip iš centro einanti galia, bet kaip įvairių socialinių grupių sąveika, kuria siekiama įveikti krizės sukeltus padarinius. Straipsniuose bus analizuojamos skirtingos kritinės situacijos. Pirma, bus analizuojamos socialinės, politinės ir antropologinės COVID-19 pandemijos implikacijos. Pandemija atskleidžia ir padaro matomą jau egzistuojančią struktūrinę nelygybę (diskriminaciją rasės, amžiaus, neįgalumo pagrindu), taip pat sukuria naujas "nuogos gyvybės" formas (žmonės, priklausantys "rizikos grupei"). Paskelbiant nepaprastąją padėtį, pandemija suspenduoja esamą politinę tvarką, todėl atsiveria galimybė įsivaizduoti alternatyvias politines sąrangas. Antra, bus analizuojama migracijos krizė ir jos sukurta žmogaus teisių ir valstybės saugumo kolizija. Trečia, bus analizuojama klimato kaitos sukelta krizė, kuri išryškina destruktyvų žmogaus santykį su aplinka ir kitomis rūšimis: žmogaus poreikis kištis į natūralias ekosistemas, naikinti ir komercializuoti kitas rūšis tiesiogiai sietinas su reguliariai kylančiomis epidemijomis. Šių krizių akivaizdoje biopolitika suvokiama ne tik kaip negatyvi galia, bet ir kaip neišvengiama būtinybė imtis krizės valdymo (governmentality). Galima teigti, jog negatyvi biopolitikos samprata nėra produktyvi, todėl būtina išrasti naujas konceptualines formas, kurios galėtų įvardyti krizės valdymą pozityviais terminais.

Santraukų (apie 2000 spaudos ženklų) laukiama iki 2022 m. gegužės 1 d.

Straipsnių (40 000-60 000 spaudos ženklų) laukiama iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

El. paštas: baceviciute@gmail.com

 

"Athena: filosofijos studijos" nr. 18, 2023 (sudarytojas Naglis Kardelis)

Teminis numeris "Antikinio mąstymo aktualumas šiuolaikinei filosofijai"

Sudarant numerį į antikinę filosofiją bus žvelgiama kaip į intelektinės Vakarų kultūros ir pačios filosofijos, kaip savito Vakarų kultūros fenomeno, ištakas, paliudijančias Vakarų moralinio ir kultūrinio sąmonėjimo pradžią, kurios nevalia pamesti iš akių apmąstant šiuolaikinės Vakarų filosofijos tendencijas. Į antikinę filosofiją bus siekiama pažvelgti pro šiuolaikinės filosofijos prizmę, o į šiuolaikinę filosofiją - pro antikinės filosofijos prizmę, kad pats optinis kontrastas leistų atpažinti tai, ko nepamatome vadovaudamiesi kuria nors monolitine mąstymo perspektyva ar prieiga - arba tiesiog susitapatindami su kuriuo nors konkrečiu filosofinio mąstymo režimu. Sudaromo numerio aktualumą lems siekis įveikti filosofijos istorijos ir originaliai kuriamos šiuolaikinės filosofijos dichotomiją. Bus ne tik atsižvelgta į antikinės filosofijos istorijos tyrėjų (W. D. Rosso, W. Jaegerio, H. F. Chernisso, Ch. H. Kahno, M. F. Burnyeat, T. H. Irwino, M. C. Nussbaum, D. N. Sedley, M. Schofieldo ir kt.) atliktų tyrimų rezultatus ir antikinės minties elementus į savo mąstymą įtraukusių šiuolaikinių filosofų (M. Heideggerio, H.-G. Gadamerio, P. Ricoeuro, J. Derrida, M. Foucault, G. Deleuze'o, J. Baudrillard'o, J. Kristeva'os, G. Agambeno ir kt.) originalaus autorinio filosofavimo rezultatus, bet ir siekiama pateikti šiuolaikinei filosofijai ir visai šiuolaikinei Vakarų kultūrai aktualią mokslinio tyrimo ir autorinio filosofinio mąstymo pasiekimų sintezę.

Straipsnių laukiama iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

El. paštas: baceviciute@gmail.com

 

"Athena: filosofijos studijos" nr. 19, 2024 (sudarytoja Danutė Bacevičiūtė)

Teminis numeris "Atsakomybės sampratos šiuolaikiniame diskurse: etika, teisė, politika"

Dabarties pasaulio iššūkiai, kurių neišvengė ir Lietuva, - COVID-19, migrantų krizė, ekologinės problemos - atskleidė būtinybę sugrįžti prie atsakomybės problemos. Šis sugrįžimas reikalauja atsižvelgti ne tik į atsakomybės sąvokos genezę Vakarų filosofinėje tradicijoje (plg. P. Ricoeur "Le concept de responsibilite. Essai d'analyse semantique", 1994; F. Raffoul Origins of Responsibility, 2010), bet ir į naujas metodologines prieigas. Tradicinę atsakomybės sampratą, besiremiančią autonomišku asmeniu, atsakingu už savo veiklos pasekmes, keičia socialinių, technologinių ir ekologinių saitų įsisąmoninimas, vedantis į kolektyvinį veikimą, žalos atlyginimą ir pagalbą kenčiančiam. Šis kolektyvinis veikimas suponuoja ne tik dabar gyvenančių žmonių atsakomybę, bet ir tarpgeneracinę atsakomybę - santykį su praeities ir ateities kartomis (plg. H. Jonas, T. Andina). Tačiau išsiplėtęs atsakomybės laukas nebūtinai reiškia atsakomybės ir kaltės prisiėmimą, mat asmens konkretaus sprendimo ir pasirinkimo ryšys su šiuo globaliai išsiplėtusiu lauku tampa neaiškus ir sunkiai apčiuopiamas (T. Clark, J. Derrida). Be to, daugelyje visuomenės gyvenimo sričių formuojasi draudiminė atsakomybė (įvairių mokesčių pavidalu siekiant užtikrinti žalos atlyginimą), potencialiai galinti tapti prielaida solidariems veiksmams, tačiau pats šios atsakomybės turinys lieka miglotas, nes atsakingo subjekto vietą užima sistemos įpareigotų dalyvių tinklas. "Athena: filosofijos studijos" nr. 19 kaip tik ir bus skirtas apibendrinti atsakomybės problematiką etikos, teisės ir politikos sričių sankirtoje.

Straipsnių laukiama iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

El. paštas: baceviciute@gmail.com